Autobusu atvykstame į viešbutį Kaire. Viešbučio prieigos visiškai neįkvepianti aplinka, net neatrodo, kad čia galėtų būti viešbutis. Na, galvoju, viskas suplanuota, žiūrim kas bus toliau.
Viešbutis – penkios žvaigždutės. Viduje viskas gražu, viskas kaip ir gerai – aptarnavimas, kambariai, įrengimas, maistas nepriekaištingi. Bet nuo pat pradžių – keistas, sunkus jausmas. Tas jausmas, kurio žodžiais nenusakysi, jis toks, kad norisi pabėgti, nesijauti savo vietoje, viskas svetima, erzina, kažkas labai nedera.
Ir protas ima ramint – gal pavargau, gal per daug įspūdžių, gal dar kas. Bet viduje aišku – čia kažkas ne taip. Tokiose situacijose dabar stengiuosi pasikliauti tuo, ką jaučiu. Tą pačią dieną išsitraukiu testavimo priemones, pasižiūriu – harmonijos nėra, nulis. Jautėsi, kad kažkas labai veikia, bet be testo to tiksliai neidentifikuosi.
Iškarto harmonizuoju kambario aplinką – spalvom, kiek įmanoma sukuriu subalansuotą lauką. Tai greitas būdas bent iš dalies apsaugoti save nuslopinant žalingą (negative green) poveikį, kad ir iš kur jis sklistų.
Sekančią naktį – iš kitos kambario pusės, už sienos, kaimynų vaikui prasideda psichozės epizodas, jo būklė kelių valandų bėgyje tapo nestabili, todėl kvietė gydytoją. Man tai buvo tik dar vienas patvirtinimas, kad aplinka tikrai veikia ir labai aiškiai neigiamai.
Pridedu savo viešbučio kambario planą – matosi plačios Benker linijos. Tokio pločio dažnai rodo stiprią elektromagnetinę įtaką. Šiuo atveju – elektromagnetinis smogas. Viešbutis apsuptas telekomunikacijų antenomis, o tiesiai virš mūsų kambario – visa pastato šaldymo įranga.
Taip pat įkeliu keletą nuotraukų – kaip tai atrodo iš šalies ir kaip Kaire atrodo daugiabučiai su dešimtimis palydovinių antenų ant stogų, kondicionieriai praktiškai kiekvienam butui, o šalia – dar telekomunikacijų antenos. Atrodo absurdiškai, bet mes tai vadinam „civilizacija“
